Sensorinės įrangos kambario atidarymas Šiaulių „Ringuvos“ mokykloje

Kovo 28-oji Šiaulių „Ringuvos“ specialiojoje mokykloje – Netradicinio ugdymo diena. Būtent ji pasirinkta ir oficialiam pirmojo mieste sensorinės įrangos kambario atidarymui.

„Šiaulių įstaigose, kur ugdomi tam tikrų sutrikimų turinys vaikai, pastaruoju metu vyksta daug teigiamų pasikeitimų. Tikslingai investuojant, kuriama aplinka, kuri leidžia taikyti naujas edukacines formas, sudaro vis geresnes sąlygas reabilitacijai ir sveikatinimui“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, atvykęs perkirpti simbolinės juostelės kartu su „Ringuvos“ direktoriumi Vytautu Jokubaičiu. „Šis kambarys įrengtas ne man ir ne miesto merui, jis įrengtas jums, vaikai, – sensorinio kambario atidarymo ceremonijoje sakė V. Jokubaitis. – Nuo šiandien čia jūs turėsite galimybę pasinerti į spalvų, šviesų, garsų, vaizdų ir muzikos pasaulį.“

Šiauliai – jau penktasis Lietuvos miestas, kurio vaikai gali naudotis inovatyvios, pasauliniu mastu patentuotos „Penkių pojūčių“ sensorinės įrangos teikiamais džiaugsmais ir privalumais. Juos jau spėjo įvertinti ir bandomąsias sesijas su vaikais surengę Šiaulių specialistai.

„Ringuvoje“ šiuo metu mokosi 102 mokiniai, jų amžius 7-21 m. Didelė dalis moksleivių turi įvairių autizmo spektro sutrikimų, kiti – nežymų arba vidutinį intelekto sutrikimą. Maždaug pusė „Ringuvos“ moksleivių į mokyklą atvyksta iš Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“, skirtų tėvų globos netekusiems globotiniams / rūpintiniams, turintiems kompleksinių raidos sutrikimų. Dirbančių tėvų vaikučiai „Ringuvoje“ praleidžia visą dieną, nuo 8 iki 17 val. Be to, mokykla organizuoja specialią mokymo programą vaikams jų namuose, o mokyklos bendrabutyje apsigyvena apie 20 auklėtinių.

„Mūsų vaikams labiausiai reikia nusiraminimo, – sako direktoriaus pavaduotoja ugdymui Salvinija Žukienė. – Vieniems dėl nuolatinio judrumo, kitiems – dėl trykštančių ir sunkiai valdomų emocijų, bet svarbiausia yra nusiraminti. Tik tada gali pradėti vykti mokymosi procesas.“ Būtent atsipalaidavimo, lengvesnio ir efektyvesnio vaikų emocijų valdymo pedagogai iš sensorinės įrangos pirmiausia ir tikisi. „Savo auklėtiniams norime suteikti kuo įdomesnį ir kokybiškesnį ugdymą, sukurti kiekvienam pagal poreikius tinkamą aplinką, – sako viena iš sensorinės įrangos kambario įkūrimo iniciatorių vyr. spec. pedagogė Rita Griciuvienė. – Tikime, kad sensorinė įranga didins vaikų susidomėjimą ir skatins teigiamus pokyčius.“ Pasak jos, sensorinė aplinka ypač tinka vaikams su elgesio, emocijų sutrikimais, nes čia jiems atsiveria saugi pažinimo, atsipalaidavimo, lavinimosi erdvė: „Tai juk ne suolas, kuriame ramiai išsėdėti mūsų moksleiviams būna ypač sunku. Sensorinė aplinka yra kitokia, be to, dabartinė technologijų apsupta vaikų karta lengviau įsisąmonina informaciją, kai ji pateikiama interaktyviai.“

Pasak S. Žukienės, naudodamiesi sensorine įranga pedagogai turės galimybę atsižvelgti į tai, kokių spalvų – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – kiekvienam vaikui tą dieną reikia ir norisi. Taip tikimasi kuo tiksliau atliepti jų emocinę būseną. „Vaikams su autizmo spektro sutrikimais ypač būtinas įvairiapusiškas ugdymas, – sako S. Žukienė. – Jie gyvena savo pasaulyje ir kartais būna sunku juos grąžinti į šį. Todėl turime vaikus sudominti veikla, o tai ne visad lengva. Džiugu, kad ši technologija yra lanksti, nes visiems autizmo spektro žmonėms pritaikoma metodika neegzistuoja. Juk kiekvienas jų yra skirtingas, su savais poreikiais.“ Be to, pasak direktoriaus pavaduotojos, „Ringuva“ turi dirbti ir mąstydama apie ilgalaikę perspektyvą: baigę mokyklą jos auklėtiniai išeis į visuomenę ir, deja, ne visi turės stiprų šeimos paramos ir pagalbos tinklą. Todėl būtina tinkama ir kokybiška socialinė adaptacija, o sensorinė įranga gali tapti vienu įrankių, kaip tai pasiekti.

„Sensorinė įranga kuria santykį tarp žmonių – mokytojų ir mokinių, tėvų ir vaikų, bei tarp pačių vaikų. Būdami toje pačioje aplinkoje dalinamės potyriais, kartu juos išgyvename. Tai didina bendrystę ir mažina emocinį, psichologinį atstumą“, – sako su VšĮ „Penki pojūčiai“ sensorine įranga dirbanti socialinio darbo specialistė Vaida Vereniūtė-Berlinskienė. Sensorinę įrangą ji pati pirmąkart išbandė su savo 2 ir 4-erių metų amžiaus dukromis. „Mane labiausiai sužavėjo būtent ta kuriama bendrystė, juk šioje aplinkoje esame kartu ir todėl puikiai suprantame, ką jaučia kitas. Tai didina saugumo jausmą, kuris žmogui yra ypač reikalingas.“ Čia verbalinė kalba tampa antrine, jos vietą užima gilesnis bendravimas potyriais, emocijomis, kūno kalba. Situacijose, kai žmogui dėl įvairių priežasčių (elgesio ar intelekto sutrikimų, patirto smurto, emocinių ar psichologinių traumų, užblokuotų komunikavimo įgūdžių) sunku atsiverti, išsikalbėti ir taip pradėti gijimo procesą, neverbalinė komunikacija įgauna dar didesnį vaidmenį.

„Šviesos, spalvos, garsų vibracijos, vaizdai padeda kartu išjausti tai, ką jaučia šalia esantis žmogus, – sako V. Vereniūtė-Berlinskienė. – Švietimo įstaigų atveju, mokiniui ir mokytojui jaučiant vienas kitą gerėja ugdymo kokybė, tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas vienas kitu. Be to, vaiko elgesys ir nuotaikos sensorinėje aplinkoje pedagogams atskleidžia daug svarbios informacijos apie vaiko charakterį, kuri įprastinėje aplinkoje nebūtinai akivaizdi. Tarkim, pagal tai, kokias spalvas ir muzikinį foną vaikas pasirenka, galima spręsti apie jo dabartinę emocinę būseną ir tuo remiantis atitinkamai su juo dirbti. Sensorinė įranga vos kelių mygtukų pagalba padeda valdyti emocijas, pavyzdžiui, iš pykčio veda į nusiraminimą.“

Pabuvusi su Šiaulių „Ringuvos“ mokyklos auklėtiniais specialistė sako pastebėjusi dar vieną svarbų sensorinės įrangos teikiamą aspektą: pasitikėjimo savimi ugdymą. „Vienas berniukas su autizmo spektro sutrikimu vis bijojo įeiti į sensorinį kambarį – jame šviesos buvo prigesintos ir vaikas jautėsi nesaugiai. Mama jį įvedė tik po sunkių įkalbinėjimų ir jį beveik reikėjo tempti. Daviau planšetę į rankas ir sakau: pasirink, kokios spalvos norėtum. Jis pirštu palietė ekraną, šviesos pasikeitė, ir vaikas iš džiaugsmo net šoktelėjo, – pasakoja V. Vereniūtė-Berlinskienė. – Atsisuko į mane pasididžiavimo kupinu žvilgsniu, plačiai šypsodamasis. Jis pasijuto turintis galios kažką keisti, kontroliuoti savo aplinką, ir tai jam suteikė pasitikėjimo savimi.“

Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos misija yra teikti švietimo pagalbą specialiųjų ugdymo(si) poreikių asmenims, plėtoti jų dvasines, intelektines, fizines galias, padėti įveikti socialinę atskirtį bei tapti dorais, atsakingais visuomenės nariais. Prioritetą „Ringuva“ skiria kokybiškų švietimo paslaugų teikimui, modernios, saugios aplinkos ir palankių ugdymosi sąlygų užtikrinimui, individualių gebėjimų plėtojimo saviraiškos poreikių tenkinimui. Savo kasdieniame darbe mokykla remiasi vertybėmis, kurios puikiai atsispindi ir jos vadovų sprendime įkurti auklėtiniams sensorinės įrangos kambarį: abipusė pagarba; bendruomenės narių partnerystė; atvirumas kaitai, ieškojimams, naujoms idėjoms.

Sensorinės įrangos kambario durys Šiaulių Ringuvos specialiojoje mokykloje
Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos mokinės ranka laikanti atidarymo ceremonijos juostelę
Sensorinės įrangos kambario atidarymo ceremonija su Šiaulių miesto meru ir Šiaulių Ringuvos mokyklos direktoriumi
Penkių pojūčių specialistė Vaida su Šiaulių Ringuvos mokyklos mokiniais